“Could Application of the Criminal Liability to an Individual Previously Punished by the Administrative Penalty for the Same Offense Be Considered as Without Prejudice to the Principle of Non Bis in Idem?“

Non bis in idem principas – draudimas bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką. Minėtas principas priskiriamas baudžiamosios teisės sričiai, tačiau darbe nagrinėjama principo taikymo probleminiai aspektai, kuomet nubaudus asmenį pagal administracinę atsakomybę dėl tų pačių veiksmų pradedamas baudžiamasis procesas. Moksliniame darbe nagrinėjamos keturios dalys, kurio pirmojoje dalyje analizuojami nacionalinės ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys non bis in idem principo taikymą. Šioje darbo dalyje aiškinama principo samprata ir turinys. Antroje dalyje analizavome non bis in idem principo sampratą Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje ir Austrijoje, Belgijoje, Rusijoje, bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje dalyje atskleidėme, kad Europos Sąjungos teisė Lietuvos administracinių teisės pažeidimų teisę tam tikrais atvejais priskiria prie baudžiamosios teisės. Europos Sąjunga neatriboja minėtų atsakomybių rūšių, nes jų abiejų pagrindinė paskirtis – nubaudimas. Europos žmogaus teisių teismas spręsdamas, ar asmens padarytas pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, taiko tris ,,Engel kriterijus“: 1) pažeidimo kvalifikavimo nacionalinėje teisėje; 2) pažeidimo pobūdžio; 3) pažeidėjui paskirtos sankcijos griežtumo. Nustatėme, kad tais atvejais, kuomet Europos žmogaus teisių teismas įvertina visus kriterijus ir nusprendžia, kad paskirta administracinė nuobauda yra kriminalinio pobūdžio, tuomet asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Išanalizavus Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, išskyrėme pagrindinius požymius, kuriais remiantis, nėra pažeidžiamas non bis in idem principas. Šie požymiai yra: 1) ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną; 2) jeigu veika sudaro kelių teisės pažeidimų sutaptį; 3) jeigu administracinė nuobauda buvo paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms. Trečioje dalyje nagrinėjome baudžiamosios ir administracinės atsakomybės koliziją, nes dėl panašių normų konstrukcijų atsiranda tikimybė pažeisti non bis in idem principą. Be to, ypatingą dėmesį skyrėme atvejams, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nėra atribojamas administracinis teisės pažeidimas, kuris savo pobūdžiu yra kriminalinis. Sprendžiant ar buvo pažeistas non bis in idem principas, atskleidėme, kad teismų praktika Lietuvos teisinėje sistemoje nėra vienoda. Ketvirtoje dalyje lyginome Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos jurisprudencijos panašumus, bei skirtumus, interpretuojant principo non bis in idem takymą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas asmeniui, nubaustam už tuos pačius veiksmus administracine nuobauda, nepažeidžia non bis in idem principo. Tai reiškia, kad tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino.The principle of non bis in idem refers to a prohibition of punishing an individual twice for the same offense. The latter principle is attributed to the criminal law, however thesis analyzes problematic aspects of application of the principle, when criminal proceedings are being initiated to an individual previously punished under the administrative responsibility for the same actions. Thesis consists of four structural parts; in the first of them there will be represented the analysis of national and international legislation regulating application of the principle of non bis in idem. This part of paper explains concept and content of the principle itself. The second part analyzes concept of the principle of non bis in idem according to the jurisprudence of European Court of Human Rights and the certain cases of different countries – Austria, Belgium, Russia and the United States. In this part there has been revealed that the law of European Union in certain cases attributes violations in Lithuanian administrative law to the criminal law. The European Union law does not distinguish previously mentioned types of liability since punishment is considered as the main purpose for both these liabilities. The European Court of Human Rights while taking decision whether offense committed by an individual could be classified as criminal applies three “Engel criteria”: 1) classification of the commited offense under the national law; 2) nature of the offense; 3) austerity of sanctions imposed to the offender. There has been determined that in a certain cases where the European Court of Human Rights after evaluation of all these criteria takes decision that the administrative offense has criminal nature, then an individual must obtain essencially the same rights as a defendant in the criminal case. The analysis of the jurisprudence of the European Court of Human Rights indicated the main characteristics based on which the principle of non bis in idem is considered as without prejudice. These characteristics include: 1) initiation of pre – trial investigation cannot be regarded as a sufficient reason to discontinue legal proceedings of the administrative offense; 2) when the act committed constitutes an overlap between several offenses; 3) when the administrative penalty has been imposed due to inaccuracy or before the disclosure of all significant circumstances needed to classify an offense. The third part analyses the collision between both criminal and administrative liabilities, since composition of the similar norms may lead to violation of the principle of non bis in idem. Furthermore, the particular attention will be given to the certain cases, which reveals that in Lithuanian legal system an administrative offense, which by its nature could be considered as criminal is not clearly determined. While deciding whether the principle of non bis in idem is without prejudice or not, there has been revealed that the case law in the Lithuanian legal system is unequal. The fourth part represents a comparison between the jurisprudence of Lithuania and the European Court of Human Rights, their similarities and distinctions while interpreting the application of the principle of non bis in idem. The results of the research indicated that application of criminal liability to an individual previously punished by the administrative penalty for the same offense is without prejudice to the principle of non bis in idem. It means that the hypothesis, raised by the beginning of the research has been confirmed.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta